- gobtūra
- gobtūrà sf. (2) žr. gobtūras: 1. Padėk anglis ant gobtū̃ros Šlv. 2. Vakar buvo po vainiku, o jau šiandien po gobtūrà, po vyro natūra Gr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
gobtūra
Look at other dictionaries:
gobtūravimas — gobtūrãvimas sm. (1) etnogr. uždėjimas nuotakai gobtūro: Gobtūravimas – senovinė lietuvių vestuvių apeiga, kada po sutuoktuvių nuotakai pamergės nuimdavo rūtas ir kitus galvos papuošimus ir uždėdavo gobtūrą, kyką Enc. Gobtūravimas su šliku JR62 … Dictionary of the Lithuanian Language
gobtūras — gobtū̃ras (l. kaptur) sm. (2) 1. Sml duonkepės krosnies priešakys; mūrelis viršuj krosnies kaktos; stogelis ties priežda: Gobtū̃ras sugeria visus garus ir dūmus Skr. Suplyšo gobtūras, nebegaliu pečiaus kurti Lnkv. Pridenk kuom nors pečių –… … Dictionary of the Lithuanian Language
megzdinti — mẽgzdinti ( yti), ina, ino cur. megzti: 1. Mẽgzdink mazgus J. 2. Nemẽgzdinau tinklą J. Dirbysiu stakleles, megzdysiu nyteles, kaldysiu šautuvelį KlpD44. 3. tr. megzti: A jau i žmogui mẽgzdini pirštines? KzR. Da aš turiu gobtūrą …, mezgėjėlių… … Dictionary of the Lithuanian Language
muturas — 1 mùturas sm. (3b) 1. K, M, J tekėjusių moterų seniau nešiota aplink galvą apmuturiuojama skepeta: Vedusios moters prarado mučes ir dėvėjo muturą, aplink galvą rištą skepetą LTR. Moteros dėvi tokias jau margines ir papečius, bet turi ant galvos… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuometas — sm. (1) Šk, nuõmetas (1) K, Gs, Brt, nuomẽtas (2) Sv 1. R192, K, I, An, Pn, Šmn senoviškas ištekėjusių moterų galvos apdangalas iš ilgo raštuoto baltos drobės gabalo: Baltu nuometu apsirišus, kailiniais apsivilkus, greitai eina ji rudens dieną… … Dictionary of the Lithuanian Language
pirmarytis — pirmãrytis sm. (1) žr. pirmaryčiai: 1. Pirmaryčio marškos Kp. 2. Pirmãryčiu rėdo jaunąją taip: ant čepčiaus raudono uždeda gobtūrą aksomo, arba štopą J … Dictionary of the Lithuanian Language
čepčius — čẽpčius (l. czepiec, brus. чэпeц) sm. (2), čèpčius (2) 1. SD35, Lex91, R, [K] ištekėjusių moterų seniau nešiota kepuraitė: Kasdieninės kepurėlės, vadinamos čepčiukais, čepčiais arba koptūrėliais, buvo mezgamos kabliuku arba pinamos iš baltų… … Dictionary of the Lithuanian Language
šlikas — 1 šlìkas (nlt.) sm. (4) NdŽ 1. J.Jabl, Š, L, Rtr, BŽ137,518, DŽ, KŽ maža senoviška, ppr. žydų nešiojama kepuraitė be snapelio. 2. J, L, J.Jabl, Mrj, Snt, Br vyriška kepurė: Vyriškis šlìkas LKKXV279(Zt). Ausinis šlìkas LKKXV280(Zt). Meškenos… … Dictionary of the Lithuanian Language
